Naktinio matymo taikikliai ir Lietuva

 Kas svarbiau gyvūnai ar Lietuva?

Kostas Ivanauskas

Dabartiniu metu daug kas diskutuoja naktinių taikiklių įteisinimo tema medžioklėje invaziniams  gyvūnams ir šernų pandemijos metu. Dažniausiai kalba emocijos, ne protas.

Šiuo metu Lietuvoje nėra galimybės nusipirkti naktinių taikiklių. Per maža rinka, per mažai pardavėjų ir t.t. Nors nuvykęs į gretimas šalis šiuo įrankius gali nusipirkti visiškai laisvai. Kas pas mus Lietuvoje yra A kategorijos priedėliai, Latvijoje ir Estijoje ir kitose Europos šalyse parduodama medžioklės parduotuvėse be apribojimų. Vieša paslaptis, kad brakonieriai tai gali įsigyti be jokių problemų. Teisėtai įsigyti yra labai sunku arba neįmanoma Lietuvoje, net ir šaulio tarnybai. Net politikai A priedus dažnai priskiria ginklams, nors taip nėra. Lietuvoje net plastikinė ginklo dėtuvė su 30 ir daugiau talpa ar geležinis metalo darinys -garso moderatorius yra priskiriami A kategorijos ginklams. 

Kuo daugiau naktinio matymo prietaisų bus Lietuvoje , tuo lengviau bus apginti savo šalį. Ukrainos pavyzdys parodė, kad Kijevo apskrityje rusų okupantai buvo sėkmingai medžiojami naktį naudojant medžiotojų ginklus su naktinio matymo taikikliais ir garso slopintuvais. Dažnai politikai nebūdami ekspertais prisiima specialistų vaidmenį- KAM ministras komentuodamas naktinių matymo taikiklių naudojimą medžioklėje susipainiojo-prilygindamas naktinio matymo taikiklius termovizoriniams prietaisams ar kalbėdamas apie 10 kartų didesnes kainas kariuomenėje. Kai kurie ekspertai klaidingai nurodo , kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę ar šaulių sąjungą ir visos problemos išsispręs. Nieko panašu nėra- taip problema neišsispręs, nes nei kariuomenė , nei šaulių sąjunga neapmokys visuomenės naudotis naktinio matymo įranga, nes nėra nei laisvų poligonų , nei kariuomenės šaudyklų, nei pačių naktinio matymo taikiklių...

Kai kurie iš buvusių kariuomenės vadovybės kartodavo, kad šauliams nereikalingi nei garso slopintuvai, nei naktiniai taikikliai ar NATO standartus atitinkama 12.7 mm amunicija... Nors ir dabartinio kariuomenės vado patarėjui užkliuvo šaulių automatinių ginklų turėjimo galimybės, nors jau šios galimybės įteisintos, bet pirkimo galimybės ribotos. Pirkti naktinius taikiklius, garso slopintuvus gali tik užsienyje ir sutvarkęs krūvą dokumentų išvežimui ir įvežimui tik tada gali įsivežti Lietuvon. Tokiu atveju PVM mokesčiai sumokami svetimos valstybės biudžetui. Nors savanoriams ir šauliams leidžiama įsigyti kulkosvaidžius, bet VRM dėka yra uždrausta įsigyti juostinio padavimo įrangą-tokiu būdu  beveik visiškai apribota šių ginklų įsigijimas, nes leidžiama tik dėtuviniai kulkosvaidžiai.

Kad išmokti šaudyti naktiniu taikikliu ar su garso slopintuvu reikalingi įgūdžiai ir laikas. Atėjus okupantams laiko liktų minimaliai arba visai nebūtų. Patys geriausi šaudymo ekspertai yra medžiotojai, kurie moka šauti į judančius taikinius, moka įvertinti atstumą iki taikinio, moka saugiai naudotis ginklu ir turi galimybę laikyti asmeninius ginklus namie.

Ukrainos pavyzdys , kai Kijevo gatvėse buvo dalinami ginklai norintiems kariauti rodo, kad mums reikia turėti gerai apmokytą rezervą, pasitelkti visus visuomenės sluoksnius Tėvynės gynimui- tame tarpe ir medžiotojus. Gerai kalbama apie pasitelkimą valstybės gynimui visų visuomenės sluoksnių- tam strategijoje numatyti ginkluoti žmonių būriai.

Lietuvoje yra apie 30 tūks. medžiotojų ir virš 100 tūks. ginklų. Tai apytikriai rodo ,kad medžiotojas turi 3 ginklus, arba gali apginkluoti papildomai 3 asmenis norinčius su ginklu rankoje ginti savo šalį. Abejoju ar valstybė turi tokius resursus, kad  galėtų apginkluoti 100 tūks. norinčių kovoti su ginklu savo šalies piliečių. Ukrainos pavyzdys parodė, kad pradiniame šalies užpuolimo metu šalį apgynė ne kariuomenė, o savanoriški batalionai. Jie turėjo asmeninius ginklus, galėjo ir mokėjo naudotis ginklais. Lietuvoje neturime daug ir gerai paruošto karinio rezervo, todėl turime remtis visais gyventojų sluoksniais mokančiais valdyti ginklą.

Pasakysiu daugiau: šiuo metu labai sudėtinga yra įrengti šaudyklas, nes gyventojai skundžiasi triukšmu, bet valstybė neleidžia įsigyti garso slopintuvų ir susidaro uždaras ratas. Šaudantys žmonės yra įvaryti į kampą, nėra galimybės šaudyti su garso slopintuvais. Kai kas gali sakyti suteiks kariuomenė atėjus dienai X. Bet yra visai kitaip- norint išmokti šaudyti su garso slopintuvu, ar su naktiniu taikikliu reikia daug mokymosi laiko...

Lietuvoje nėra galimybės šaudyti net savo nutolusiame nuo gyvenviečių sklype, savo miške ar saugioje teritorijoje. Tai tada kur galima išmokti šaudyti? Šaulių sąjungoje, bet ji neturi šovinių ir šaudyklų...Ir vėl uždaras ratas.

Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje galioja įstatymai. Turi būti sudarytos sąlygos Lietuvos gynėjams treniruoti savo įgūdžius. Sovietinėje sistemoje buvo galimybės šaudymo įgūdžius tobulinti mokyklos šaudyklose, o dabar? Šaudyklos perdarytos į saugojimo sandėlius ir jaunimui nėra jokios galimybės išmokti saugiai ir gerai įvaldyti ginklo naudojimo pagrindus. Geras pavyzdys Šilalės raj. Pajūrio mokykla, kurioje įrengta šaudykla ir vaikai dalyvauja šaudymo varžybose, mokosi saugiai ir atsakingai naudotis ginklu. Bet čia tik vienetai tokių pavyzdinių mokyklų.

Reikia suprasti politikų populizmą. Lietuvoje visuomenei suformuota klaidinga nuomonė apie medžiotojus, kurie „geria, šaudosi ir žudo žvėris“. Kam tokiems reikalingi naktiniai taikikliai ir garso slopintuvai? Ką žmonės pasakys, kai ateis rinkimai? Visuomenė suklaidinta apie netikrą medžiotojų įvaizdį, politikai pataikauja žmonėms, nes artėja rinkimai. Politikai galvoja, jau geriau medžiotojams nieko neleisti nes jų mažuma, o pataikauti žmonėms.

Vis dėlto lemiamą žodį turi tarti nesuinteresuoti ekspertai ar kitų šalių specialistai. Kaip žinote Lietuva viena iš paskutinių Europos sąjungos šalių kur planuojama įteisinti naktinius taiklius šernų pandemijos prevencijai. O kada įteisinsite garso slopintuvus?  Gal nepasitikima mūsų šalies lojaliais piliečiais? Tegul politikai bent jau nuvažiuoja į Latviją, Estiją  ar Lenkiją. Ar ten jau  išnaikinti gyvūnai su naktiniais taikikliais ar garso slopintuvais? Ateities karai bus modernūs ir bus plačiau naudojami termovizoriai, naktinio matymo taikikliai, dronai ir robotai. Jeigu mes nepasitikėsime savo šalies piliečiais ir potencialiais valstybės gynėjais, mes negalėsime ir nemokėsime apginti savo valstybės

Klausimas kas geriau bus gyventi okupuotoje šalyje šalia gyvūnų miške partizanų bunkeryje, ar atgrasyti priešą savo modernia ginkluote, kuria mokės naudotis platūs visuomenės sluoksniai?

Tik siauro matymo politikai ir valdininkai gali uždrausti mokėti apginti savo šalį ginkluotiems Lietuvos piliečiams.

 

 

Mažosios Laikinosios 1941 m. vyriausybės vadovas -prof. Stasys Žakevičius 1908-1973

 

Dr. Kostas Ivanauskas ir Gytis Glebavičius

 

   2023 m. balandžio 19 d. Tuskulėnų memorialo komplekso konferencijų salėje, minint 1941 m. Birželio sukilimo Vilniaus štabo vieno vadovų, Vilniaus komiteto pirmininko, lietuvių antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, išeivijos visuomenės veikėjo, teisininko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano, prof. Stasio Žakevičiaus-Žymanto 115-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines,

organizuota mokslinė konferencija. Lektoriai prof. Valdas Rakutis, Vidmanatas Valiušaitis (pranešimas „Stasys Žakevičius Žymantas-rezistentas ir rezistencijos metraštininkas“), Sakalas Gorodeckis ir dr. Kostas Ivanauskas (pranešimas-„Prof. Stasys Žakevičius-Žymantas sovietinėje „tiesoje“).

Prelegentai pažymėjo jo vaidmenį Lietuvos valstybės kūrimo darbe, Vilniaus universiteto akademiniame gyvenime bei pasipriešinime nacių ir sovietų okupaciniams režimams. Pasisakiusieji ypatingai akcentavo istorinės atminties išsaugojimo, pilietinio pasipriešinimo ugdymo ir pagarbos kovotojams už tautos laisvę ir valstybės nepriklausomybę įamžinimo svarbą.

Dalyvavo pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Laisvės premijos laureatas prof. Vytautas Landsbergis, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto prodekanė prof. Dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Lietuvos šaulių sąjungos 10 rinktinės Vilniaus šaulių (1003) kuopos šauliai, istorijos mylėtojai, Vilniaus Universiteto studentai ir Birželio sukilimo kolegijos nariai.

Renginio meninę programą pristatė bardas Albertas Antanavičius. Renginį vedė LGGRTC Tuskulėnų memorialo režisierius Gaudentas Aukštikalnis.

   Konferencijos priimtoje rezoliucijoje prašoma Vilniaus universiteto vadovybės leisti: centriniuose rūmuose, viduje, prie 1941 m. buvusio Teisės fakulteto dekanato, pritvirtinti prof. Stasiui Žakevičiui-Žymantui (1908-1973) skirtą memorialinę plokštę (lentelę); vieną iš universiteto auditorijų, kurioje ugdomi teisininkai, pavadinti Stasio Žakevičiaus-Žymanto vardu;  sudaryti palankias sąlygas Istorijos bei kitų fakultetų studentams ir dėstytojams tyrinėti S. Žakevičiaus intelektualinį palikimą, jo vaidmenį akademiniame gyvenime ir Lietuvos pasipriešinimo istorijoje, rašyti tomis temomis tiriamuosius darbus.

Vilnius 2023-04-19 Tuskulėnų memorialas.

Foto: Patricija Ivanauskaitė, Kostas Ivanauskas , Kęstutis Pulokas

 

KAUNE 1941 m. birželio 23 dieną atkuriama Lietuvos nepriklausomybė

 

Dr. Kostas Ivanauskas

Lietuvos šaulių sąjungos 10R Vilniaus šaulių kuopos (1003) vadas.

 

2022 m, vasario 22 d. Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūra. 

Peržiūroje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Vilniaus Šaulių sąjungos šauliai. Į peržiūrą atvyko pirmasis atkurtos  Lietuvos vadovas, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, prof. Vytautas Landsbergis, atstovai iš visuomeninių organizacijų.     

Tuskulėnų memorialo režisierius Gaudentas Aukštikalnis perskaitė Laikinosios Nepriklausomos Lietuvos 1941 metų vyriausybės sudėtį ir pristatė filmo kūrėjus, kurie papasakojo apie filmo kūrimo eigą ir ypatumus.

Dokumentinis kino filmas nušviečia 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvykius Kaune. Istorikai dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Valdas Rakutis ir dr. Simonas Jazavita filme pristato sukilimo pradžios būtinybę ir pobūdį, atskleidžia jo reikšmę Lietuvai, Vokietijai ir Sovietų Sąjungai. 

Autoriai pateikia informaciją apie kiekvieną iš Kaune veikusių 26 sukilėlių grupių, taip suteikia galimybę susidaryti vaizdą apie sukilimo apimtį ir eigą Kaune.

Po filmo peržiūros prof. V. Landsbergis pasigedo filmo apie 1941 m. birželio sukilimą Vilniuje ir kapitalinio Lietuvos istorikų darbo apie sukilimą visoje Lietuvoje, nes analogo jam nėra. 

Kitose vokiečių užimtose teritorijose (Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje ir kitur) irgi buvo tik bandymų sukurti vyriausybė, tačiau jie visi buvo vokiečių nuslopinti. Lietuvoje susidariusi Lietuvos vyriausybė su visais ministrais šešias savaitės egzistavo 68 dienas iki vokiečių civilinės valdžios įvedimo ir generalinio komisaro pareiškimo, kad Laikinosios Vyriausybės darbas esąs baigtas, padarė fiziškai nebeįmanomą tolesnį Laikinosios Vyriausybės veikimą; dėl to Vyriausybė konstatuoja, kad jos veikimas yra sustabdomas prieš jos ir prieš lietuvių tautos valią.

Profesorius Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad išleista knyga „Birželis kvietė į kovą: 1941-06-23 Lietuvi sukilimui atminti“, ruošiama išleisti anglų kalba. 

Jis atkreipė dėmesį, kad sukilimas turėtų būti įvardijamas ne „Birželio sukilimas“, bet „1941 metų Lietuvos sukilimas“, nes šis sukilimas vyko kiekviename Lietuvos valsčiuje, kiekviename didesniame miestelyje. Filmo autoriams palinkėjo sėkmės kuriant naują dokumentinį filmą apie sukilimo eigą Vilniuje.

Filmo kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus, Antanas Mindaugas  ir Gintaras Zinkevičiai, Egidijus ir Nojus Vilkevičiai. Filmo trukmė 65 min.

 

Raimundo Kaminsko nuotraukos iš renginio